Geros ir blogos vejos

Lietuvoje yra įvairios paskirties ir nevienodos kokybės bei senumo vejų. Iš pirmo žvilgsnio jos visos atrodo panašios, tačiau pasižiūrėjus atidžiau, galima pastebėti žolyno tankumo, botaninės sudėties, spalvos, paviršiaus nelygumo ir kitokių skirtumų. Tad kokią galima pateikti geros ir blogos vejos charakteristiką ir kas sukelia minėtus skirtumus?

Aukščiausiosios kokybės dekoratyvinė veja turi būti labai lygi. Jos paviršiuje negali būti jokių kauburių ar įdubimų. Žolynas sudarytas iš smulkialapių varpinių žolių ir vienodai tankus visame plote. Jame neturi būti kitų platesniais lapais varpinių žolių priemaišų, įvairiažolių ir piktžolių, nepageidaujami ir baltieji dobilai bei kitos ankštinės žolės. Žolyno spalva graži, dekoratyvi žvelgiant iš arti ir iš toli, vienalytė ir vienoda visame vejos plote. Veja žaliuoja nuo ankstyvo pavasario iki vėlyvo rudens. Žolė lygiai, trumpai nupjauta ir visas vejos plotas panašus į žalią minkštą kilimą. Veja iš dalies atspari mindymui, sausroms, nors per sausras ją laistyti būtina. Žolyne neturi būti samanų. Nepageidaujama, kad žemai pjaunamos vejos dirvoje būtų sliekų, nes jie sudarydami dirvožemio gumulėlius ir išstumdami juos į paviršių, užteršia veją.
Paprastos buitinės, tuo labiau sodų ir parkų bei pievinės vejos kiek prastesnės kokybės. Čia gali būti sėjamos žolių su platesniais lapais rūšys ir veislės, gali būti ir šiek tiek baltųjų dobilų. Šioms vejoms keliami mažesni bendro dekoratyvumo bei spalvos reikalavimai. Tačiau, kita vertus, jos turi būti atsparesnės mindymui ir ne tokios jautrios mechaniniams pažeidimams. Sodų ir parkų bei pievinės vejos gali būti pjaunamos aukščiau ir rečiau.
Sportinių vejų kokybės reikalavimai ypač dideli. Jų dirvožemis turi būti poringas ir laidus vandeniui. Žolynas atsparus mindymui, o pažeistas turi greitai regeneruotis. Teniso ir dalis golfo aikštynų žolynų turi būti labai tankūs, juose neturi būti įvairiažolių, piktžolių, samanų, jie turi būti neužsikrėtę ligomis. Žolės smulkialapės, atsparios žemam (0,3-0,5 cm aukščio) ir dažnam pjovimui. Futbolo aikščių ir hipodromų vejų žolės, nors ir stambesniais bei platesniais lapais, sudaro tankų žolyną, labai atsparios mindymui ir neslidžios.
Specialiosios paskirties vejų kokybės reikalavimai nedideli ir jų dekoratyvumas nėra labai svarbus. Čia sėjamos nereiklios dirvožemiui ir jo reakcijai bei tręšimui, neaukštos ir lėtai augančios žolės. Tačiau kai kuriose specialiosios paskirties vejose yra pageidaujamos atsparios mindymui ir formuojančios tankų žolyną žolės.
Blogos vejos dažniausiai esti neišlygintos, jose yra didesnių ar mažesnių įdubimų bei kauburių, žolynas retas, nevienalytės spalvos, jame prisiveisę įvairiažolių ir piktžolių, gausu samanų. Ypač gausu įvairiažolių ir samanų senose natūraliose vejose. Sportinių vejų dirva intensyviau mindomose vietose labai suslėgta, žolynas sunykęs ir prisiveisę daug vienamečių miglių. Tankiose vejose iš apmirusių augalų liekanų susidaręs storas veltininis sluoksnis.
Blogos vejos yra klaidų, padarytų jas įrengiant ir priežiūrint, pasekmė. Kai kurios būdingesnės vejų įrengimo ir priežiūros klaidos:
1. Dirva žolių sėjai paruošta skubotai, nesusigulėjusi, gausu varpučių, usnių ir kitų daugiamečių šakniastiebinių piktžolių. Dirvos paviršius prastai išlygintas.
2. Sportinėms vejoms skirta dirva nepakankamai nusausinta, nelaidi vandeniui.
3. Vejai parinktas netinkamas žolių rūšių ir veislių mišinys.
4. Per maža žolių sėklų norma, pasėta nelygiai ir netinkamu laiku, pasėlis prastai sudygęs.
5. Prieš sėją dirva nepatręšta fosforo ir kalio, o žolėms augant – azoto trąšomis.
6. Veja pjaunama nesistemingai, netinkamu aukščiu, bloga pjovimo kokybė.
7. Prastas sportinių ir dekoratyvinių vejų vėdinimas, netaikomos kitos papildomos priemonės žolių augimui sustiprinti.

 

Straipsnis parašytas remiantis J. Mockaičio kynga “Vejų įrengimas ir priežiūra”.