Piktžolių ir samanų naikinimas

Piktžolių naikinimas

Vejos piktžolėtumas labiausiai kenkia jos dekoratyvumui. Kai vejų žolės tinkamai pasėjamos į nepiktžolėtą ir gerai paruoštą dirvą, kai gerai prižiūrint susiformuoja tankus žolynas, tuomet apsauga nuo piktžolių nesudėtinga. Tanki veja neleidžia dirvoje esančioms piktžolių sėkloms sudygti, o dažnos pjūtys stabdo jau sudygusių suvešėjimą. Paminėtinos tokios svarbiausios piktžolių paplitimo priežastys:

• Dirva žolių sėjai blogai paruošta, priešsėjiniu žemės dirbimu bei herbicidais nesunaikintos daugiametės ir vienametės piktžolės.
• Netinkama sėklų mišinio sudėtis, dėl to veja išretėjo.
• Per maža sėklų norma arba bloga jų kokybė.
• Netinkamas sėjos laikas ir nepalankios oro sąlygos, trukdžiusios žolių sėkloms vienodai ir tankiai sudygti.
• Neveiksminga ir pavėluota posėjinė pasėlio priežiūra.
• Drėgmės trūkumas ir nepakankamas arba nesubalansuotas tręšimas mineralinėmis trąšomis.
• Per stipriai ar netinkamais padargais supurentas viršutinis vejos dirvos sluoksnis, padidinęs žolyno išretėjimą.
• Retas arba per žemas pjovimas nenaudojant trąšų.
• Dėl ligų ar kenkėjų bei nepalankių oro sąlygų išretėjusi veja.
Posėjiniu vejos įrengimo laikotarpiu paprastai dominuoja vienametės piktžolės. Vėlesniais vejos naudojimo metais žolyne ima veistis daugiametės piktžolės – kiaulpienės, saulutės, gysločiai, kraujažolės, sidabražolės, takažolės, pienės, šliaužiantieji vėdrynai, tramažolės ir daugelis kitų. Dekoratyvinėse ir sportinėse smulkialapių žolių vejose nepageidautini baltieji dobilai, apyninės liucernos, pašarams skirtos plačialapės varpinės žolės – šunažolės, tikrieji ir nendriniai eraičinai, pašariniai motiejukai, o kartais ir daugiametės svidrės. Tokios piktžolės kaip varpučiai, dirvinės usnys ir kitos šakniastiebinės turėtų būti išnaikintos prieš žolių sėją.
Daugelis daugiamečių piktžolių atželia, kadangi dirvoje lieka jų šaknų ar šakniastiebių dalių. Nelengva mechaniniu būdu naikinti žolynuose paplitusią piktžolę – kiaulpienę, kuri giliai įleisdama šaknis puikiai ištveria net ilgalaikes sausras.
Didesniuose vejų plotuose piktžolės naikinamos cheminiu būdu – herbicidais. Šiuo metu pesticidais prekiaujančios firmos įveža į Lietuvą įvairių herbicidų. Kai kurie iš jų tinka piktžolėms naikinti vejose.
Veiksmingiausiai herbicidai naikina jaunas ir sparčiai želiančias piktžoles. Labai naudinga, likus 2-3 savaitėms iki jų panaudojimo veją patręšti trąšomis. Piktžoles galima naikinti nuo pavasario iki rudens, kai oro temperatūra nežemesnė kaip +10°C, tačiau aukštesnėje, 20-22°C, temperatūroje herbicidai veikia aktyviau. Purkšti reikėtų šiltą, sausą ir nevėjuotą dieną, kai piktžolių lapai sausi. Svarbiausia, kad nupurškus mažiausiai 2-3 val. nelytų. Prieš purškimą ir nupurškus bent 3-4 dienas reikia vejos nepjauti. Purškimą visuomet reikėtų derinti su tręšimo grafiku, kad piktžolėms sunykus, veją tuojau pat būtų galima patręšti.
Vienkartinis herbicidų panaudojimas apsaugo veją nuo kiaulpienių ir kitų herbicidams jautrių piktžolių visą vegetacijos laikotarpį, tačiau piktžolių sunaikinimo tikimybė didesnė, jei veja bus nupurkšta pavasarį ir vasaros pabaigoje ar rudens pradžioje.
Samanų naikinimas
Gerai prižiūrimoje vejoje samanos paprastai neauga. Jos atsiranda senesnėse ir prastai ar visiškai neprižiūrimose vejose. Kartais praėjus vos keleriems metams vietoje buvusios gražios pievelės atsiranda ištisinė samanų danga. Su jomis paprastai sunkiau susidoroti nei su piktžolėmis. Samanų atsiradimą skatina azoto trąšų stoka dirvoje, drėgmės perteklius, pavėsis, ilgai išsilaikanti žolynė rasa, dažnas pjovimas mažesniu kaip 2 cm aukščiu ir labai rūgšti dirvos reakcija.
Pirmiausia reikėtų pašalinti samanų susidarymą skatinančius veiksnius. Be to, svarbu pagerinti bendrą vejos priežiūrą, vėdinti dirvos paviršių, smėliuoti ir pan. Mažuose vejų ploteliuose samanų židinius patartina iššukuoti geležiniu grėbliu.

 

Straipsnis parašytas remiantis J. Mockaičio knyga “Vejų įrengimas ir priežiūra”.