Vejos defektų šalinimas ir kiti darbai

Vejos plote gali atsirasti įvairių defektų. Jų atsiradimo priežastys labai įvairios. Jei prieš žolių sėją dirva būna nevienodai suspausta, tuomet po tam tikro laiko atsiranda įdubimų. Dėl ligų, įvairių velėnos gadintojų bei mechaninių pažeidimų gali atsirasti tuščių, žolės nepadengtų vietų ir pan. Visi šie defektai sumažina vejos dekoratyvumą bei apsunkina priežiūros darbus.

Norint pašalinti didesnius nelygumus, reikia nuimti velėną, pripilti žemių, išlyginti, suspausti ir vėl ta pačia velėna užkloti. Tai geriausia padaryti anksti pavasarį, vejai šiek tiek pradžiūvus. Tuo pačiu laiku mažus vejos įdubimus galima užberti nestoru smėlio sluoksniu ir leisti žolei peraugti. Lengvose dirvose mažus nelygumus galima suvoluoti.
Vejų vietas, kur žolės išnykusios, reikia atsėti. Tai geriausia padaryti anksti pavasarį ar vėlai rudenį, prieš užšąlant. Pirmiausia reikia išgrėbti žuvusių žolių liekanas ir sekliai supurenti dirvos paviršių, sutrupinti grumstelius ir vienodai išbarstyti žolių sėklas. Reikėtų sėti tokį patį žolių mišinį kaip ir įrengiant veją. Pasėtas sėklas sėklai įgrėbliuoti, užberti smėliu ar kompostu ir atsargiai prispausti. Žoles sėjant ar joms sudygus patartina patręšti nedidele salietros norma.
Retkarčiais reikėtų veją nugrėbti arba nušluoti. Pavasarį grėbiant ar šluojant, pakeliami sniego dangos priploti žolių stiebai ir lapai, pašalinamos medžių šakelės bei šiukšlės. Tuomet ir vejapjovei bus lengviau dirbti.
Jei šalia vejos auga lapuočiai medžiai, rudenį nukritę lapai užkloja žolyną. Dideli klevų,
kaštonų ir kitų medžių lapai, palikti ant vejos žiemoti, gali vietomis išgadinti žolyną,
skatinti grybinių ligų plitimą bei samanų atsiradimą. Todėl visus lapus reikia sugrėbti
ir pašalinti.

 

Straipsnis parašytas remiantis J. Mockaičio knyga “Vejų įrengimas ir priežiūra”.