Vejų įrengimas klojant velėną

Vejos įrengimas klojant velėną turi nemažai pranašumų. Visų pirma sutaupomas laikas – šiuo būdu normalią veją galima įsirengti per 2 savaites, o sėjant tik per 10-15 savaičių ar net ilgiau. Be to, nerūpi sėjos ir posėjinės priežiūros bei piktžolių naikinimo darbai, didesnė tikimybė turėti geros kokybės nepiktžolėtą veją. Nesunku įsirengti veją stačiose nuokalnėse ir terasose. Veją galima įrengti bet kuriuo laiku, svarbu tik, kad nebūtų sušalusi žemė.

Tačiau velėnos klojimas turi ir trūkumų – jis kur kas brangesnis ir ne visada ekonominiu požiūriu apsimoka. Velėna – tai žole padengta žemė. Jos antžeminę dalį sudaro tankus, iš žolių lapų ir vegetatyviniu ūglių suformuotas žolynas, o požeminę – paviršinis dirvos sluoksnis, išraizgytas šaknų, šakniastiebių ar stolonų. Velėną išauginti galima keletu būdų. Paprasčiausias iš jų – auginimas natūralioje dirvoje. Tam tikslui parenkama natūrali dirva, geriau su nedideliu nuolydžiu. Tinkamiausi gilūs priesmėliai, tačiau tinka įvairios mechaninės sudėties dirvos, išskyrus nerišlias smėlio ir akmenuotas, kadangi
akmenys trukdo atpjauti velėną. Organinėje dirvoje velėną atpjauti lengviau nei mineralinėje, be to, ji lengvesnė. Tačiau rudenį ir pavasarį į durpinę dirvą sunkiau įvažiuoti technikai. Be to, literatūroje yra nurodymų, jog golfo ir kitų sportinių aikštelių vejoms labiau tinka ritininė velėna, išauginta ant mineralinės dirvos.
Velėną galima išauginti ir ant kieto pagrindo, pavyzdžiui, betonuotos, asfaltuotos ar kieto grunto aikštelės. Vegetaciniam sluoksniui sudaryti gali būti imamos durpės, kompostai ir kiti įvairūs substratai. Dirvos paruošimas, tręšimas, sėjos laikas bei priežiūros darbai ritininei velėnai išauginti iš esmės yra tokie patys, kaip ir auginant žoles įprastu būdu. Ritininei velėnai tinkamiausios žolės yra grynos pievinės miglės, tačiau jas galima maišyti ir su raudonaisiais eraičinais, smilgomis bei kitomis žolėmis. Pastarųjų žolių velėna silpnesnė, todėl jai sutvirtėti reikia daugiau laiko.
Velėną galima nuiminėti, kai ji jau pakankamai tvirta ir kai nuimant nesutrūksta. Jei žolės buvo pasėtos liepos gale ar rugpjūčio viduryje ir gerai prižiūrėtos, tuomet pievinių miglių velėną galima imti jau kitų metų birželį. Būtent pievinės miglės ritininę velėną išaugina greičiausiai, smilgos ją augina kiek ilgiau, o raudonieji eraičinai – ilgiausiai.
Tinkama realizavimui velėna pjaunama specialiomis mašinomis, kurios ją susuka į ritinius, o kai kurios ir sukrauna ant platformos. Kuo velėna silpnesnė, tuo ją tenka pjauti storiau ir tuo ji sunkesnė. Velėną svarbu nuiminėti esant žemai temperatūrai. Vasarą geriausia ją pjauti anksti rytą. Jei oro temperatūra 38° C  karščio, velėna jau pažeidžiama, todėl veją auginančios firmos ją dažniausiai transportuoja šaldytuvuose.
Ritininei velėnai pakloti dirva turi būti gerai išlyginta ir suspausta. Negalima jos kloti ant sausos žemės. Dirva turi būti drėgna net 15 cm sluoksnyje. Jei dirvoje trūksta drėgmės, prieš velėnų klojimą ją reikia gerai palaistyti.
Plonai atpjauta ritininė velėna prigyja greičiau už storą. Kol velėna prigis, labai svarbu ją laistyti, ypač per sausras.

 

Straipsnis parašytas remiantis J. Mockaičio knyga “Vejų įrengimas ir priežiūra”.